Korupcijos tema pasikalbėti IV klasės gimnazistai susėdo prie apvalaus stalo su gimnazijos direktoriumi Mindaugu Danilevičiumi ir istorijos mokytoja Audrone Pečiulyte.
Pirmiausia buvo išsiaiškinta korupcijos termino prasmė ir jos formos. Korupcija – piktnaudžiavimas patikėta galia, siekiant asmeninės naudos. Korupcija gali reikštis įvairiose srityse: versle, sporte, religinėse bendruomenėse, žiniasklaidoje, politikoje.
Dažniausiai pasitaikančios yra šios korupcijos formos: kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, prekyba įtaka, protekcionizmas, mokesčių vengimas, sukčiavimas, karteliniai susitarimai. Korupcijos formos: „Didžioji korupcija“ – prekyba įstatymais, teismų sprendimais bei valstybiniais užsakymais;„Mažoji korupcija“ – policininko ar mediko papirkimas, dovanėlė dėstytojui už geresnį pažymį ir t.t.
Pirmieji bandymai baudžiamosiomis priemonėmis kovoti su korupcija Europoje sietini su 1804 m. Napoleono baudžiamuoju kodeksu, įtvirtinusiu gana griežtas bausmes. Šiuo metu Lietuvoje yra kelios institucijos, kurių veikla yra susijusi su korupcija, jos kontrole ar prevencija: Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), Teisėsaugos institucijos – policija, prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba -Valstybės kontrolė.
Pagal 2014 m. pasaulinės korupcijos indeksų lentelę mažiausias korupcijos lygis nustatytas Danijoje (1 vieta), Naujojoje Zelandijoje (2) ir Suomijoje (3); labiausiai korumpuotų pasaulio kraštų trejetas – Sudanas, Somalis ir Šiaurės Korėja. Lietuva pagal korupcijos lygį užima 41 vietą, greta tokių egzotiškų kraštų, kaip Dominika (40) ir Kabo Verdė (42), Latvija (43).Taigi Lietuva išlieka tarp labai korumpuotų kraštų. O labiausiai korumpuotas institucijas gyventojai įvardijo šias: sveikatos apsaugą (55 proc.), teismus (30 proc.), policiją (26 proc.), seimą (47proc.), savivaldybes (25 proc.).
Dauguma lietuvių suvokia korupciją labai pragmatiškai: jie neduotų kyšio, jeigu žinotų, kad gali išspręsti savo problemas kitaip, kad nereikia greitinti procedūrų, kad viską gaus kitokiu – teisėtu būdu. Diskusijos metu buvo iškelti klausimai: ar studento gėlių puokštė dėstytojui – korupcija? Ar dovana gydytojui po atliktos operacijos – irgi kyšis? Kalbėdamiesi apie korupciją švietimo sistemoje konstatavome, kad nusirašinėjimas ir akademinio sąžiningumo stoka yra viena opiausių mūsų problemų. Kodėl taip elgiasi, mokiniai nurodė, kad sąžiningą arba nesąžiningą elgesį labai dažnai lemia šeimos narių ar draugų elgesys. Todėl labai lengva kaltinti jaunus žmones, kad jie yra kitokie, kad daro kažką ne taip, bet suaugusieji patys turi rodyti pavyzdį.
Visuomenės švietimas – vienas iš pagrindinių kovos su korupcija priemonių, o mokykloje – kuo daugiau pokalbių apie sąžiningumą, atvirumą ir atsakingumą.
Audronė Pečiulytė,
istorijos mokytoja ekspertė
