Lietuvos žydų genocido aukų dienos paminėjimas gimnazijoje vyko keletą dienų: mokiniai su dailės mokytoja G. Boreišiene ant akmenėlių rašė Kėdainių ir Lietuvos miestelių bei miestų pavadinimus lietuvių ir jidiš kalbomis, o rugsėjo 21 dieną iš jų mokyklos fojė sukūrė instaliaciją „Atminties kelias“. Akmenėliai žydų tradicijoje turi gilią prasmę: į kapines jie neša iš savo kiemo akmenėlius, o ne gėles ar žvakes, kaip mūsų lietuvių įprasta. Tai yra susiję su tuo, kad gyvendami Izraelyje, kuriame labai karšta ir sausa, žydai kapus apdėdavo akmenimis. Atsikėlę gyventi į Lietuvą, jie atsinešė ir tą tradiciją – į kapus nešti akmenėlius, o ne gėles.
Istorijos mokytojos A. Pečiulytė ir L. Marozienė vedė netradicines pamokas, per kurias supažindino mokinius su žydų istorija Lietuvoje ir jų gyvenimu Šėtoje, holokausto priežastimis, pristatė tarptautinio projekto „Praeitis bendrai ateičiai“ parodą ir sukurtą filmą, aplankė miestelio žydų kapines ir nunešė ten dekoruotus akmenėlius bei uždegė žvakutes. Kapinėse mokiniai skaitė nužudytų Kėdainiuose 1941 m. rugpjūčio 28 d. Šėtos miestelio žydų pavardes, tokiu būdu įsijungdami į visoje Lietuvoje vykusią akciją „Vardai“.
Audronė Pečiulytė
Istorijos mokytoja ekspertė
