Visi turime namus, kuriuose jaučiamės saugūs ir laimingi. Miškas – žvėrelių ir paukštelių namai. Todėl sulaukę pasiūlymo iš Kėdainių r. Taujankos medžiotojų būrelio, nedvejodami sutikome vykti į Margių mišką. Idėjos sumanytojas Martynas Gružas su kolegomis sumeistravo inkilėlius, atvežė mums į grupę, o pelėdžiukai su tėveliais juos išpuošė gražiausiais raštais.
Kai išaušo laukta išvykos diena, už lango snigo. Sunerimome, kaipgi taip – laukėme pavasarinės inkilų kėlimo šventės, o štai sugrįžo žiema. Bet svarbiausia geri norai – miško paukščiams reikia saugių namų. Susėdę į mašinas nuvykome į mišką. Mus pasitiko besišypsantys medžiotojų būrelio nariai: Martynas, Evaldas, Remigijus, Rimantas ir Dovilė. Praskrisdamos pasisveikino garsiai klykdamos gervės.
Klausėmės pasakojimo apie medžiotojų būrelio paskirtį, taisykles, naudą bei sukurtus stereotipus. Sužinojome, kad medžiotojų dėka apsaugomi ūkininkų pasėliai, kad jie ne tik medžioja žvėrelius, bet ir juos maitina. Apžiūrėjome šėryklas bei pašarus. Dėdės medžiotojai išskleidę ilgas kopėčias ant medžių pakabino vaikučių išpuoštus inkilėlius. Visi plojome ir džiaugiamės kiekvienu paukštelio nameliu.
Po smagaus, bet nelengvo darbelio, mūsų laukė vaišės. Medžiotojų pavėsinėje liepsnojo židinys. Ant stalo garavo karšta arbata, kakava, akį traukė su meile pagaminti užkandžiai, o miškas kvepėjo kepamų dešrelių aromatu. Susėdę prie bendro stalo gardžiavomės maistu, šnekučiavomės, dalinomės įspūdžiais ir juokavome. Vėliau kepėme ant laužo zefyriukus ir smaližiavome. Buvome apdovanoti padėkomis ir nuostabia S.Paltanavičiaus „Lietuvos gyvūnų“ knyga.
Kai atėjo metas vykti namo, pasipylė vaikų ašaros – juk taip gera būti miške.
Pelėdžiukų šeimynėlė nuoširdžiausiai dėkoja Taujankos medžiotojų būrelio aktyvistams – Martynui Gružui, Remigijui Gružui, Dovilei Kemazuraitei, Evaldui Visockiui, Rimantui Diliūnui, Daliui Paulavičiui, Sigitui Mikėnui už nuostabią dovaną – nuoširdžią bendrystę, suruoštas vaišes bei galimybę pasijusti gamtos dalimi.
Daiva Noreikienė
