Ar kada nors susimąstėte, kaip gamtoje gimsta kristalai? Trečiokų klasėje šiomis savaitėmis vyko tikras stebuklas – paprastas druskos ir vandens tirpalas pavirto spindinčiais kristalais. Šis eksperimentas ne tik papuošė palanges, bet ir leido kiekvienam pasijusti mokslininku. Viskas prasidėjo nuo kantrybės ir tikslumo. Mokiniai ruošė sotųjį tirpalą: karštame vandenyje maišė druską tol, kol ji netirpo. Tai buvo pirmoji pamoka – suprato, kad skystis turi savo ribas ir gali priimti tik tam tikrą kiekį medžiagos. Į šį ,,stebuklingą“ vandenį buvo nuleista vielutė, apvyniota vilnoniu siūlu. Augimo procesas nebuvo greitas, tačiau būtent tai jį padarė ypatingu. Pirmąją savaitę mokiniai su nekantrumu bėgo prie stiklainių, tačiau matė tik drumstą vandenį. Antrąją savaitę ant siūlų pasirodė pirmieji ,,deimantukai“ – mikroskopinės užuomazgos. Trečios savaitės pabaigoje puikavosi taisyklingų formų, skaidrūs ir tvirti kristalai. Šis eksperimentas mokiniams atskleidė kelias svarbias tiesas: kristalai auga ne bet kaip, o pagal griežtas geometrines taisykles, valgomoji druska formuoja kubelius, kiti mineralai – piramides ir šešiakampius. Kodėl įdomu? Mokiniams tai buvo kūryba. Stebėti, kaip iš nieko atsiranda kieta, skaidri forma, yra užburianti patirtis. Šis eksperimentas įrodė, kad mokslas gali būti ne tik naudingas, bet ir be galo gražus. Mokydamiesi per patirtis mokiniai tobulino pažinimo, kūrybiškumo bei socialinę, emocinę kompetencijas.
Pradinio ugdymo mokytoja metodininkė D. Zubieliauskienė
