40-čiai moksleivių iš penkių Lietuvos savivaldybių (Kėdainių, Anykščių, Elektrėnų, Švenčionių ir Kupiškio) kovo 5-10 dienomis buvo suteikta nuostabi galimybė aplankyti Izraelį, susipažinti su jo kultūra, žmonėmis ir tradicijomis. Kelionę, skirtą stiprinti Lietuvos ir Izraelio ryšius, suorganizavo Izraelio ambasada Lietuvoje.
Pirmoji diena prasidėjo dar 5 valandą ryto Vilniaus oro uoste, kuriame mus išlydėti atvyko ir pats Izraelio ambasadorius Amir Maimon. Po sėkmingų 4 valandų trukmės skrydžių visa moksleivių delegacija atvyko į Tel Avivo miestą, kuris nuo pat pirmos akimirkos užgniaužė kvapą savo milžiniškais pastatais, palmėmis, žaliuojančia gamta ir įspūdingai atrodančia Viduržemio jūra. Vakare lankėmės „Vilniaus namuose“ kur mus labai šiltai sutiko išeivių iš Vilniaus, Kėdainių, Švenčionių ir kitų Lietuvos miestų palikuonių bendruomenės. Atviri pokalbiai, litvakų (iš Lietuvos kilusių žydų) pasakojimai, dainos, šokiai skambėjo likusį vakarą.
Antrąją kelionės dieną iš arčiau susipažinome su senąja Jaffa ir Tel Avivu. Lankėmės šurmuliuojančiame ir įvairių kvapų nestingančiame „Karmel“ turguje. Aplankėme Holono „Atidim“ mokyklą, susipažinome su jos direktoriumi, Mark Babot, kuris yra kilęs iš Kauno. Jis supažindino mus su Izraelio švietimu, mokyklos kasdienybe. Taip pat gavo progą susitikti ir pabendrauti su tos mokyklos mokiniais, kurie pasirodė esantys daug drąsesni, laisvesni, ne tokie susikaustę, labai bendraujantys. Tiesa, jie prasitarė, jog Lietuvos mokiniai atrodo labiau išsilavinę, rimtesni ir aktyvesni. Po apsilankymo mokykloje vykome į muziejų „Dialogas tamsoje”. Jame grupelėmis vaikščiojome aklinoje tamsoje vedami gido. Iš tiesų visą laiką maniau, kad mus vedantis gidas yra su ultraraudonaisiais akiniais, viską mato ir todėl rodo, kur eiti mums, tačiau grįžę į šviesią patalpą mes pamatėme, kad jis negalėjo nieko matyti – jis buvo aklas. Na, o vakare mūsų laukė ypatinga staigmena – susitikimas su Lietuvos dainininku Andriumi Mamontovu.
Trečioji diena Izraelyje. Šiandien iš Tel Avivo išvykome į auksinę Jeruzalę, kurioje viešnagę pradėjome nuo apsilankymo Jad Vašem holokausto muziejuje. Pirmiausia susipažinome su Bendruomenių alėja, ypatinga dėmesį skiriant Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenėms. Vėliau apžiūrėjome Pasaulio tautų teisuolių parką, kuriame kiekvienas augantis medis yra pasodintas gelbėtojo garbei, o jų vardai iškalti atminties sienoje. Aplankėme vaikų memorialą bei holokausto muziejų. O vizitą vainikavo susitikimas su holokaustą išgyvenusiu Jokūbu Gurvičiumi (Jakov Gurvich) iš Telšių. Jokūbas raiškia lietuvių kalba bendravo su 2 moksleiviais, juokavo ir aptarė karščiausias futbolo bei krepšinio aktualijas.
Ketvirtąją dieną pradėjome apsilankymu Izraelio Užsienio reikalų ministerijoje. Čia apžiūrėjome naują monumentą, skirtą diplomatams – Pasaulio tautų teisuoliams. Tarp jų ir garsiajam C. Sugihara. Apžiūrėjome ir Izraelio valstybės simbolį – Menorą, šalies parlamentą. Apsilankymą Jeruzalės senamiestyje pradėjome su linksmomis dainomis, pamatėme kaip švenčiamas Bar-micvas ir Bat-micvas. Vėliau aplankėme įspūdingiausias Jeruzalės vietas: Raudų sieną, prasiėjome Jeruzalės turgumi, ėjome Via Dolorosa iki pat Kristaus kapo bažnyčios, paragavome falafelių. Po pažinties su Jeruzalės senamiesčiu vykome į slėnį sodinti medelių. Šią įspūdžių kupiną dieną baigėme kelione link Negyvosios jūros.
Penktoji diena prasidėjo dar net nepradėjus švisti. Atsikėlėme 4 valandą ryto, pasistiprinome ir išvykome saulės pasitikti nuo Masados tvirtovės. 45 minutės lipimo į aukštą kalną tikrai buvo vertos tokio reginio, kokį išvydome mes. Pirmieji saulės spinduliai, raudonuojantis dangus, Negyvosios jūros kontūrai ir žvilgančios kopos paliko neišdildomą įspūdį. Po sveikų pusryčių „hostelyje“ autobusu pajudėjome link žemiausio Žemės taško – Negyvosios jūros. Sūrus vanduo ir purvas mūsų neatbaidė, todėl išbandėme visus teikiamus Negyvosios jūros malonumus. Popietę pajudėjome link antrojo vandens telkinio Izraelio teritorijoje – Kinereto ežero (dar vadinama Tverijos ežeru arba Galilėjos jūra), kur aplankėme kelias krikščionims svarbias vietas – Kapernaumą bei Tabghą. Vakarą pasitikome Dgania kibuce. Čia mūsų laukė Šabo vakarienė, o po jos – susitikimas su šio kibuco bendruomenės nariais.
Šeštąją – paskutiniąją dieną krovėmės lagaminus ir dar kartelį apsižvalgę kibuce išvykome į oro uostą. O vakare jau buvome Vilniuje, kur mus vėlgi pasitiko ambasadorius Amir Maimon, „Lnk“ žurnalistai ir artimieji.
Man ši kelionė atvėrė naujas duris į pasaulį, pažadino dar didesnį norą jį pažinti ir kartu paliko ypatingą įspūdį. Labiausiai už suteiktą galimybę norėčiau padėkoti Gimnazijos direktoriui, mokytojoms, Kėdainių savivaldybei, Izraelio ambasadai ir žmonėms, kurie priėmė mus Izraelyje, mus supažindino su savo šalimi.
Viktorija Kulytė, III klasė
