Į pradžią
Svetainės struktūra
Versija neįgaliesiems
Paieška

Artėjančio mūsų gimnazijos šimtmečio proga atnaujinama mūsų svetainė! Visus pastebėjimus galite palikti kairiajame kampe esančiame laukelyje.

PAMOKA, KURI PADĖJO PAMATUS

Paslaptingosios airių pilys ir bokštai

Taip apie vizitą į Airiją sako sugrįžę mokiniai.

 Šėtos gimnazijos mokinių ir mokytojų delegacija grįžo iš mobilumo vizito į Airijos Borrisokane mokyklą pagal Erazmus+ programą. Nors gaudavome iš išvykusiųjų nuotraukų ir laiškų, bet sugrįžtančiųjų laukėme su nekantrumu.

Juk įdomu: o ką gi tokio jie pamatė?

 

  • Pirmasis projekto „Europos vertybės ateičiai“ dalyvių susitikimas buvo skirtas ne tik susipažinti Airijos, Lietuvos, Vokietijos, Ispanijos ir Norvegijos mokyklų mokiniams ir mokytojams, bet ir turėjo temą: kūrybinio rašymo įgūdžių gilinimas, – pasakoja projekto vadovė Jurgita Tekunova.
  • Buvo įdomu, – sako Viktorija Stanišauskaitė – susitikome su airių rašytoju ir knygų iliustruotoju Oisin Megan. Jis papasakojo, kad turi 24 užrašų knygeles, kuriomis naudojasi bet kur ir bet kada, net ir savo automobilyje. Juk idėja ar mintis kūriniui gali ateiti bet kuriuo metu, tad būtina ją pagauti ir užrašyti. Man susitikimas su rašytoju tapo pamoka, kuri padėjo pamatus mano pačios rašymui. Aš kuriu literatūros kūrinius, bandau įvairius žanrus. Supratau, kad rašyti galima apie viską, reikia fantazijos, idėjos, reikia kurti istoriją.

Martynas Autukas prisipažįsta taip pat kuriantis, bet užrašyti sugalvotą dalyką jam dar pritrūksta ryžto.

  • Užsiėmimų metu mes daug supratome apie literatūros kūrinio rašymą, aš pasirinkau parašyti istoriją apie vadą Generolą, kuris užvaldė pasaulį. Jo sūnus užsibrėžė išvaduoti pasaulį. Šį pasakojimą pristatysiu kaip projekto veiklų rezultatą, – pasakoja Martynas.

O Eglė Gulbinaitė kurs istoriją apie berniuką ir mergaitę, gyvenančius Workhouse, ypatinguose skurdo namuose, kurie buvo būdingi Airijoje siautusio bado metu XIX amžiuje. Mokiniai lankėsi juose ir susipažino su gyvenimo sąlygomis. Eglę sužavėjo airių pastatytos pilys ir bokštai, kurie saugojo juos nuo priešų ir maro.

Viktorija projekto veiklų metu suprato, kokia svarbi literatūros kūriniui yra kalba.

  • Juk žodis padaro sakinio prasmę. Reikia tiesiog surasti jį tokį, kokio tau reikia,- įsitikinusi mergina. Ji teigia, kad šis jos atradimas padės jai ne tik anglų kalbos, bet ir lietuvių kalbos pamokose, ir ypač kūryboje.

Martynas susižavėjo airių nacionaliniu žaidimu hurlingu, kurį ne tik stebėjo, bet ir išbandė su draugais airiais ir ispanais.

  • Tai greičiausias žaidimas ant žolės su kamuoliuku ir specialiomis lazdomis. O lazdos yra daromos iš paprastojo uosio. Aš turiu namuose ir uosio, ir įrankių, pasidarysiu tą lazdą ir žaisiu hurlingą, – Martynas turi daug entuziazmo ir žada populiarinti šį žaidimą Lietuvoje.

Mūsiškė Laurinta Parsčiūnaitė laimėjo hurlingo varžybas tarp projekto mokinių, sakoma, – tai pradedančiojo sėkmė, bet labai smagi.

Pačiai Laurintai itn patiko eksperimentai su ugnimi, Paulinai – ekskursija į urvus.

  • Kažkas nematyto, protu nesuvokiama,- stebisi Paulina Kunelytė.

O Linai ypatingą įspūdį paliko Mokslo muziejuje matytas teleskopas.

  • Dabar beveik nenaudojamas, o savo laiku buvo galingiausias pasaulyje. Žmonės astronomija domisi jau labai seniai, – sako Lina Sliesoraitytė.

Lina su užsidegimu pasakoja apie ypatingas pamokas, mokantis kurti istoriją ir jos personažus. Sukurtą veikėją mokiniai nupiešė ir aprašė, surasdami tinkamas veiklas sugalvotoje istorijoje.

  • Charakterio kūrimas – naudinga pamoka, – antrina Paulina.

Lina, kuri mąsto ir apie profesijos pasirinkimą, ir apie galimas studijas užsienyje, susižavėjo lankytos mokyklos patirtimi, rengiant mokinius pasirinkti profesiją. Jos draugė Sieroša ketina būti mokytoja, todėl savo mokykloje visą savaitę turėjo specialią praktiką: mokė mažuosius skaityti. Taip ji pasitikrino savo pasirinkimą. Be to, Sieroša kartu su bendramoksliais stato spektaklį: daro dekoracijas, kuria kostiumus, mokosi vaidinti.

  • Meninė veikla- labai svarbi, – mano Lina Sliesoraitytė. – Ketinu dar kartą sugrįžti į Airiją, nes labai susidraugavau su Sieroša ir su jos šeima.

Mokiniams patiko airių svetingumas, nuoširdūs santykiai. Jie pastebėjo, kad mokiniai mokykloje mažai užsiima telefonų naršymu, ir tai jiems patiko.

  • Juk svarbu bendrauti, matant pašnekovo akis, – tvirtina jie.

 

Koks jis, mūsų projektas EVA?

 

Projekto vadovė anglų kalbos vyr. mokytoja Jurgita Tekunova:

  • Projektas EVA yra sumanytas kaip tęstinė mokinių ir mokytojų veikla visus 2 metus. Todėl turėjome gerai pagalvoti, kokius kriterijus numatyti projekto dalyviams ir kuriuos mokytojus pakviesti prisidėti prie projekto veiklų. Pasirinkome mokytojus, kurie yra savo srities žinovai pagal kiekvienoje šalyje numatytas projekto veiklas: aplinkosauga ir genetika – labai artima geografijai ir biologijai; robotikos sritis artima mūsų gimnazijos fizikos mokytojui; Lietuvoje organizuojamos veiklos bus glaudžiai siejamos su vizualiniais menais – todėl mūsų menų ir technologijų mokytoja Gintarė neabejotinai pasidalins savo patirtimi ir pati įgys daugiau kompetencijų; audio knygos kūrimas ir naudojama technika suteiks neįkainojamos patirties mokytojai Elonai, kuri domisi naujosiomis technologijomis.

Na, o mokiniai pareiškė norą dalyvauti ir mokytis tose srityse, kuriuose jie jaučiasi stipriausiai. Airijoje išmokome rašyti istoriją, nuvykę į Norvegiją domėsimės aplinkosauga ir genetika – tai pirmosios istorijos, kurią sukurs mokiniai, pagrindinė tema. Ispanijoje mokiniai domėsis robotikos idėjomis, kurs robotus ir antroji jų istorija bus apie technologijų ir robotų įtaką žmonijos vertybių kaitai šiuolaikiniame ar ateities pasauliuose. Mes, priimdami svečius Lietuvoje kitų metų lapkričio mėnesį, imsimės meninio iliustravimo temos, naudosime įvairias vizualinio meno technikas sukurtų istorijų iliustravimui. Ir projekto pabaigoje, susitikę Vokietijoje, mokiniai ne tik turės savo sukurtas ir iliustruotas istorijas, bet ir įrašys jas garso formatu. Bus parengta visų mokyklų istorijų garso knyga, kaip didelis kolektyvinis projekto veiklų darbo rezultatas, juk visuose vizituose dalyvaus vis kiti mokiniai ir mokytojai.

  • Kaip projekto idėjos ir veiklos bus integruotos į gimnazijos ugdymo turinį? – klausiu projekto vadovės.
  • Natūraliu būdu,- atsako mokytoja.- Juk tai, ką pamatėme ir sužinojome Airijoje, mokiniai ir mokytojai naudos savo pamokose. Mano anglų kalbos rašinio rašymo pamokos bus natūraliai papildytos istorijos rašymo metodika, kurią parsivežiau iš Airijos. Savo žiniomis pasidalinsiu su kalbų mokytojais metodinės grupės susirinkime. Pagerėjo mokinių bendravimo anglų kalba įgūdžiai, projekto darbai atliekami naudojant informacines technologijas, Airijos pilys ir gamtovaizdžiai – naudinga medžiaga istorijos ir geografijos mokytojams. Projekto tikslinės grupės mokiniai ir mokytojai ne tik turės naudos savo mokymuisi, pasaulio pažinimui, bendravimo kultūrai, bet ir patys jau yra ir bus naudingi Erasmus+ projektui dalindamiesi savo patirtimi ir įnešdami mūsų krašto kultūros dalelę į Europą.

 

Projektas, išvyka ir gimnazija.

 

Pasidalino gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius:

  • Projektas – puiki galimybė daliai mūsų mokinių ir mokytojų susipažinti su kitų šalių mokyklomis ir – šiek tiek – jų kultūromis. Tai sunkiai įkainuojama proga į savo rūpesčius pažvelgti tarsi atsitraukus, iš šono. Kiekvienos aplankytos šalies ir pamatytos mokyklos savitumas leis pajusti, kuo gyvenama svetur, kokie pagrindiniai džiaugsmai ir rūpesčiai esti jų kasdienybėje. Mes savo kelionės metu dar kartą įsitikinome, kad mūsų mokiniai lygiai tokie pat šaunūs, kaip ir Airijos, Vokietijos, Ispanijos bei Norvegijos mokiniai. Jie puikiai atliko ir pristatė namų darbus visiems projekto dalyviams Airijoje, jie puikiai kalbėjo anglų kalba: kitų šalių mokytojai stebėjosi ir gyrė mūsų mokinius už tokią taisyklingą kalbą. Šis pripažinimas – tai pagyrimas mums visiems!

Mane, kaip vadovą, domino, ar ši mokykla, susiduria su kokiomis nors demografinėmis problemomis, kaip vyksta mokinių maitinimas, ir, svarbiausia, kaip sekasi mokinius motyvuoti mokytis.

Gauti atsakymai ir nustebino, ir kažkiek nuliūdino. Pirmiausia, mokinių skaičius, mūsų lankytoje Airijos mokykloje jau 5 metai yra stabilus. Tad jiems nereikia spręsti su mokinių skaičiaus mažėjimu atsirandančių problemų. Antra, mokinių maitinimas yra mokyklos administracijos ir virtuvės šefo atsakomybė. Virtuvės šefas turi tam tikros sveikatos organizacijos sertifikatą, suteikiantį teisę gaminti maistą mokyklos mokiniams. Meniu klausimus jis sprendžia tardamasis su administracija ir tėvais. Reikia pažymėti, kad mokyklos valgykloje maistas – įvairus. Trečia, mokinių mokymosi motyvacija yra lygiai toks pat didžiulis iššūkis Airijos mokytojams, kaip ir Lietuvos mokytojams. Ramina tai, kad mes organizuodami mokymą ir mokymąsi susiduriame su tokiomis pat problemomis, kaip ir partnerių šalių mokyklos. Tai turėtų suteikti jėgų nesustoti ieškoti kelio į mokinių širdis, padedant jiems ruošti laimingam savarankiškam gyvenimui.

  • Džiaugiuosi, kad mūsų mokiniai ir mokytojai dalyvaudami šiame projekte užmegs ryšius net su keturių Europos valstybių atstovais ir patys bus mūsų krašto ambasadoriais, – apibendrino projekto vadovė Jurgita Tekunova.

Antanida Likšienė

 

Blog Attachment
Atgal