O taip buvo, tai nutiko, pas pelėdžiukus pasakų herojai atvyko. Vienas po kito beldėsi į duris: lapė, kiškis, meška, voverytė, ežiukas ir vilkas. Vaikučiai turėjo atpėti, iš kokios gi jie pasakos. Žvėreliai ne tuščiomis pas vaikus atvyko, su savimi lauktuvių atsinešė ir smagių užduotėlių paruošė. Visi kartu riešutėlius skaičiavo, lenktyniavo, daineles dainavo, žaidimus žaidė. O vėliau ir patys „Keturių pašiukų“ pasaką kūrė. Namelius iš lapų, šakelių, šiaudų ir „plytų“ statė, alkano vilko gąsdinimus ištvėrė.
Visos pasakos laimingai baigiasi, dėl to ir šioje pasakoje nameliai nesugriauti liko, paršiukai pasigailėjo alkano vilko ir pakvietė prie vaišių stalo. Visi smagiai meškutės medų laižė, lapės sūrį ragavo, voverytės riešutėlius lukšteno, kiškio ir ežiuko obuoliukus graužė. Nugalėjo sumanumas, gerumas ir draugystė!
