Į pradžią
Svetainės struktūra
Versija neįgaliesiems
Paieška

Artėjančio mūsų gimnazijos šimtmečio proga atnaujinama mūsų svetainė! Visus pastebėjimus galite palikti kairiajame kampe esančiame laukelyje.

PROJEKTAS „BESIMOKANTYS MOKYTOJAI – BESIMOKANTYS MOKINIAI“

Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra vykdė vidinį projektą „Besimokantys mokytojai – besimokantys mokiniai“, suburdama į bendradarbiaujantį tinklą 11 bendrojo ugdymo mokyklų (tarp kurių ir Šėtos gimnazija). Projekto esmė – pasitikrinti, ar mokytojų mokymasis daro įtaką mokinių mokymuisi ir jų pažangai bei pasiekimams.

Gimnazijos mokytojų komanda (direktoriaus pavaduotoja ugdymui N. Širkienė, istorijos mokytoja L. Marozienė, matematikos mokytoja V. Kleivienė, lietuvių kalbos mokytoja V.Grigienė) kartu su gimnazijos mokytojais siekė įgyvendinti Skaitymo strategijų ir Kolegialaus grįžtamojo ryšio metodus.

Mokytojai mokėsi skaitymo kompetencijų (IQES Skaitymo strategijos); kaip jiems sekasi tai daryti, pasitikrino panaudodami individualų grįžtamąjį ryšį (toliau – GR) (paklausdami savo mokinių apie mokymo kokybę pasinaudodami IQES GR instrumentais) ir kolegialų grįžtamąjį ryšį (toliau – KGR) (stebėdami vieni kitų pamokas ir teikdami vienas kitam KGR, taikydami IQES KGR metodiką). Mokiniai (2015 m. 5 ir 7 klasės, dalykai – lietuvių k., istorija ir matematika) mokėsi skaitymo kompetencijų, buvo stebima jų pažanga (vertino mokytojai ir patys mokiniai įsivertino) panaudojant instrumentus (mokymosi dienoraštis, voratinklis, aplankas ir kt.

2015 m. kovo mėnesį atliktas diagnostinis mokinių skaitymo kompetencijų matavimas, o 2016 m. kovą – gegužę atliktas pažangos pamatavimas (pasinaudojant standartizuotų testų užduotimis).

Projekto dalyviai – istorijos, lietuvių k., matematikos mokytojai bei gimnazijos vadovai rašė besimokančiojo refleksiją (dienoraštį), kuriame pasakojo apie projekto eigą, sėkmes, nesėkmes, pokyčius ir kt. NMVA organizavo mokymus apie skaitymo kompetencijų ugdymą, mokinių pažangos stebėjimą, planavimo ir įsivertinimo ryšį (per GR ir KGR link mokyklos įsivertinimo ir planavimo) ir t.t.

2017 m. spalio 3 dieną Vilniuje, Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas leidinys ,,Besimokantys mokytojai – besimokantys mokiniai“ (pateikta dalyvavusių mokyklų, tarp jų ir – Šėtos gimnazijos patirtis ir jas konsultavusių švietimo ekspertų įžvalgos), apibendrintas ilgas ir įvairiapusis darbas.

Projekto ekspertai, dalyvavusių mokyklų komandos pasidžiaugė – projektas pavyko.

Kam projekto reikėjo?

„… mokytojai, mokyklų vadovai tikslingai nestebi ir neturi duomenų, kaip mokytojų bendradarbiavimasis, mokymasis vieniems iš kitų lemia gerėjančią pamokų kokybę ir mokinių pasiekimus bei pažangą „(L. Gudaitė). Mokytojų mokymasis yra kolegialus, jie mokosi drauge ir vieni iš kitų. Mokyklos – tai organizacijos, kurios mokosi. Mokomi mokiniai, mokosi patys mokytojai. Vadinasi, projekto tikslas – įsivertinti pačių mokyklų gebėjimą mokytis vieniems iš kitų siekiant bendrų tikslų. Įvertinus mokinių pažangą ir mokymosi bei mokymo problemas, mokyklos – projekto dalyvės gavo metodų „Skaitymo strategijos“ įvairovę.

Kas nuveikta?

Projekte dalyvavusios mokytojos vertino 5,7 klasių mokinių pažangą per istorijos, lietuvių k. ir matematikos pamokas (2015 m.). Projekto įgyvendinimo metu pamokose, netradicinėse veiklose taikyti Skaitymo strategijų metodai, organizuotos atviros pamokos gimnazijos mokytojams, svečiams gimnazijoje, rajone. Asmeniškai aš labai džiaugiuosi metodais, kurie padeda įgyvendinti istorijos mokymo ir mokymosi viziją – kaip mokytis istoriją. Kolegialus grįžtamasis ryšys suteikė galimybę kreiptis konkrečios pagalbos arba pasidalinti patirtimi .Po metų (2016m.) tų pačių klasių mokiniai vėl atliko Diagnostinius ir Standartizuotus dalykų testus. Mokinių pažanga buvo pamatuota respublikos mastu. Matuojant subjektyviais ir objektyviais kriterijais – ji yra. Dalykų mokytojai pastebėjo, kad mokiniai atidžiau skaito tekstus, užduotis, gilinasi į užduotį ar užduoties formuluotę. Drąsiai klausia, jeigu nesupranta žodžio ar minties.

Kas iš to?„Tai ne pabaiga, o tęsinys“.

Spalio 3 dieną ŠMM leidinio pristatyme ekspertai, dalyvavę mokytojai sutiko, kad projekto reikėjo. Tai buvo vienas iš nedaugelio ‚gyvų“, realią naudą davusių projektų. Mokslas ir praktika ėjo šalia.

Man buvo svarbi praktinė projekto nauda. Kolegiškas, profesionalus žvilgsnis „iš šono“ visada naudingas. Kolegos pastebi svarbius arba nereikšmingus trūkumus, kuriuos stengiuosi taisyti (pamokos struktūrinių dalių, motyvaciniai elementai). Aptarimuose mokomės diskusijų kultūros (jeigu laikomasi KGR teikimo metodikos). Teikiant ir priimant KGR randami atsakymai į bendrus dominančius klausimus arba numatomi tolesni veiklos žingsniai. Patinka, kad vaikas apsidžiaugia, kai šūktelėjęs „nesupratau“, perskaitęs suvokia, kad reikia atidžiai ir nuosekliai perskaityti ir supras. Žino ir suvokia ką kitą kartą darys kitaip.

Kas toliau? „Į priekį einama tada, kai kalbama“ (E. Bakonis).

Projektas tapo įrankiu ir davė galimybes siekti Geros mokyklos vardo. Jis tapo praktikos patikrintu įrankiu siekti visokeriopos mokytojų ir mokinių pažangos įvairiose veiklos srityse. Gimnazijoje sudarytos darbo grupės siekia tęsti jau vykdytas veiklas, įveikti naujus iššūkius. Realius rezultatus parodys laikas.

Istorijos mokytoja metodininkė Ledina Marozienė

Leave us a Comment

logged inYou must be to post a comment.
Atgal