gim_virselis1

Šėtos gimnazijoje birželio 8-17 dienomis vyksta vaikų vasaros poilsio stovykla „Atrandu ir išbandau“

ŠĖTOS GIMNAZIJOS PRADINUKAI STOVYKLAUJA

Šėtos gimnazijoje birželio 8-17 dienomis vyksta vaikų vasaros poilsio stovykla „Atrandu ir išbandau“. Dieninėje etnokultūrinėje stovykloje dalyvauja 30 mokinių. Atsižvelgiant į stovyklų organizavimo patirtį, mokiniams parinktos labiausiai patinkančios ir didžiausią pridėtinę vertę turinčios etnokultūrinės veiklos, siekiant supažindinti mokinius su etnokultūra artimoje aplinkoje, parodyti dar nelankytas vietas, supažindinti su tautodailininkais, sudaryti sąlygas patiems padirbėti su moliu, džiutu. Ugdoma mokinių socialinė atsakomybė: pagarba vienas kitam keliaujant, pagarba dirbančiam ir kuriančiam žmogui, darbštumas, gebėjimas parengti dovaną ir ją dovanoti.
Stovyklos veikloms įgyvendinti lėšas skyrė Kėdainių rajono savivaldybė.

Stovyklos vadovė Zinaida Kleivienė

STOVYKLAUTOJŲ IŠVYKA Į ŽEIMIUS

Pirmąją stovyklos dieną vaikai lankėsi Jonavos rajone Žeimiuose, kur gyvena tautodailininkas, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senųjų kryždirbystės, pynimo amatų puoselėtojas Artūras Narkevičius. Menininkas pasakojo vaikams apie savo amatą, supažindino su pagamintais dirbiniais, mokė žaisti su mediniais žaislais. Stovyklautojai buvo sužavėti A. Narkevičiaus darbais ir džiaugėsi įdomiai praleista diena.

Pradinio ugdymo mokytoja Zinaida Kleivienė

   

STOVYKLAUTOJŲ IŠVYKA Į SKĖMIŲ BENDRUOMENĖS CENTRĄ IR LŽŪKT

 Antrą stovyklos dieną vaikai lankėsi Radviliškio rajono Skėmių bendruomenės centre, kur dalyvavo edukacinėje pamokoje „Meduolių kepimas“. Čia mokiniai buvo pakviesti į Traktieriaus virtuvę, kur galėjo patys, savo rankomis, pasidaryti meduolius ir, padedant šeimininkėms, juos išsikepti, o atvėsintus meduolius papuošė saldžiu glajumi. Kol meduoliai kepė, mokiniai minė mįsles, vaišinosi mėtų arbata ir ragavo užeigos šeimininkių keptą pyragą. Vėliau galėjo ragauti ir savo keptus meduolius.

Grįžtant namo, pakeliui užsukome į Kėdainių rajono Akademijos miestelyje įsikūrusią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą. Čia vaikai sužinojo, kodėl reikia konsultuoti ir mokyti ūkininkus, tobulinti jų kvalifikaciją. Vaikai pamatė realaus dydžio karvutę, veršelius, juos galėjo paliesti. Vaikams buvo labai įdomu pabandyti pamelžti karvutę. Vaikai buvo aktyvūs, turėjo daug klausimų, dėliojo dėlionę. Atsisveikinant visi gavo prisiminimui po dovanėlę.

Kupini įspūdžių ir laimingi grįžome namo.

Pradinio ugdymo mokytoja Lina Rugienienė

 

                       STOVYKLOS VAIKAI – JAUNIEJI MENININKAI

Trečiadienį mažieji stovyklautojai rinkosi Gimnazijoje ir dalyvavo meniniuose užsiėmimuose. Mokiniai su muzikos mokytojomis Daiva ir Astra mokėsi lietuvių liaudies ratelių ir dainų. Dailės klasėje vyko keramikos – molio užsiėmimas, kuriame mokiniai lipdė molinius puodelius, vazeles, krepšelius. Kaip vaikai minėjo, molio minkymas – darbelis tikrai nėra lengvas, ir daugiausiai darbo tenka rankytėms. Tačiau, padedant mokytojai Gintarei, vaikai sukūrė pirmus molio keramikos darbus, kuriuos dar reikės išdegti, nuglazūruoti ir vėl išdegti. Dar teks vieną dieną padirbėti…

Dailės ir technologijų mokytoja Gintarė Boreišienė

  

PAŽINTIS SU SENAISIAIS AMATAIS

   Ketvirtadienį,  birželio 11 d., vaikų  laukė kūrybinės užduotys – šį kartą iš džiuto virvelės. Pasirodo, senieji amatai tikrai nėra paprastas darbas. Tuo įsitikino 3-4 kl. mokiniai. Susipažinę su pintomis vazelėmis, vaikai patys bandė sukti, apsiūti ir pagaminti tokius indus, kuriuos žmonės senovėje  gaminosi, kad galėtų naudoti buityje, pvz., maisto ruošimui, laikymui. Iš numatytų pagaminti puodynėlių  pavyko sukurti tiktai padėkliukus. Vaikai suprato, kad, norint gauti rezultatą, reikia ir daug laiko, ir pastangų, ir didelio noro. O tuo metu mažesni stovyklautojai  kūrė puodynėles, ąsotėlius aplikacijos technika, kurioms sukurti taip pat  panaudojo džiuto virveles, spalvotus siūlus.

   Po pietų stovyklautojai vyko į Kėdainių  krašto muziejų, kur dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Seni daiktai prabyla“. Vaikai išklausė pasakojimo apie žmonių užsiėmimus ilgais rudens ir žiemos vakarais, susipažino su seniau pačių žmonių pasigamintais ir buityje naudotais daiktais: balana, klumpėmis, sviestamuše, lygintuvu, verpimo rateliu, šiaudine kepure ir vyžomis, gelda, naščiais ir kt. Vaikus sužavėjo, kad muziejuje ne tik galima apžiūrėti ekspozicijas, bet ir patiems paliesti daiktus, pajusti, kaip seniau žmonės juos naudojo. Po užsiėmimo stovyklautojai pasigrožėjo Kėdainių senamiesčiu.

Dailės ir technologijų mokytoja Gintarė Boreišienė

Pradinio ugdymo  mokytoja Zinaida Kleivienė

         

PENKTA STOVYKLOS DIENA

   Šįsyk smalsūs stovyklautojai vyko į Ramygalą, į klubą ,,Savos erdvės“, kur juos svetingai pasitiko ,,Erdvių“ šeimininkė  Laima. Ji aprodė gryčią, papasakojo, kad senovinė aukštaičių gryčia – tai dviejų galų gyvenamasis namas, o prie gryčios vaikai galėjo susipažinti su įvairiais prieskoniniais augalais – čiobreliais, anyžiumi, raudonėliu. Vaikai nebuvo matę, kaip atrodo rūta, o senesniais laikais prie kiekvienos trobos būdavo darželis su rūtomis. Stovyklautojai apžiūrėjo sodybos erdves, kuriose gausu įvairių menininkų sukurtų  keramikinių darbų.

Gryčioje vaikai susėdo prie didelio ir ilgo stalo, o edukacinės – kūrybinės pamokos metu erdvių šeimininkė Laima supažindino juos su pagrindiniais senovės amatais. Vienas iš tokių amatų yra Sodų rišimas. Šiaudinių sodų rišimas yra nuo seno labai svarbus mūsų tautos paprotinis amatas. Sodai būdavo kabinami virš kūdikio lopšio, dovanojami jaunavedžiams. Jais, kaip turtingo gyvenimo, šeimyninės darnos, grožio ir tvarkos simboliais, puošiami namai, ruošiantis gražiausioms metų šventėms – Šv. Velykoms bei Šv. Kūčioms.

  Stovyklos vaikai ir patys galėjo prisiliesti prie sodų darymo meno: jie, pasitelkę savo vaizduotę, atidumą,  iš šiaudų, karoliukų, moliūgų sėklų vėrė girliandas. Ir koks džiaugsmas, kai pamatė savo atkaklaus ir įdomaus darbo rezultatus!

    Įdomiai praleidę dieną,  prisilietę prie mūsų tautos tradicijų, amatų, pažinę, o gal ir pamilę tautos meną, mūsų stovyklautojai, tikiu, tapo jautresni, kūrybiškesni, pilietiškesni.

 Pradinio ugdymo mokytoja Lina Barkauskienė

           

ŠEŠTA STOVYKLOS DIENA

Pirmadienį stovyklautojai rinkosi Gimnazijoje ir dalyvavo tęstiniame meniniame užsiėmime – reikėjo užbaigti jau pradėtą darbą. Vaikų laukė jau anksčiau pagaminti molio keramikos dirbiniai, kuriuos dar reikėjo nuglazūruoti ir papuošti. Mažieji stovyklautojai turėjo galimybę parodyti, kokie jie kūrybiški ir išradingi. Visi darbeliai buvo saviti ir individualūs. Kiekviename iš jų buvo įdėta dalelytė savęs. Kruopščiai užbaigę darbelius, mažieji kūrėjai gimnazijos kiemelio atokaitoje susirinko į pikniką. Jame galėjo pasmaguriauti keptomis grilio dešrelėmis, pasivaišinti mėgstamu vasaros vaisiu – arbūzu, ir, žinoma, saldainiais bei sausainiais. Visas šitas gėrybes stovyklautojams dovanojo pradinio ugdymo ketvirtos klasės mokinių tėveliai.
Šitaip pilnais pilvukais, puikiomis emocijomis ir geromis nuotaikomis pasibaigė šeštoji stovyklos diena.
 
Specialioji pedagogė, logopedė metodininkė Jūratė Bložienė

SEPTINTA STOVYKLOS ,,ATRANDU IR IŠBANDAU“ DIENA

Šįsyk stovyklautojai leidosi į tolimiausią kelionę – į Niūronių kaimą, esantį Anykščių rajone. Autentiškoje, XX a. pradžią menančioje troboje, mus pasitiko Arklio muziejaus darbuotoja, kuri vedė pamoką ,,Duonelė kasdieninė“. Mokiniai susipažino su mūsų etninės kultūros simboliu – duona ir jos keliu nuo rugių sėjos iki duonos riekės. Trobos gaspadinė papasakojo apie rugių sėjimą, kūlimą, malimą, duonos raugimą ir užmaišymą. Sužinojome apie senolių duonos kepimo papročius ir pagerbimo ritualus, šeimos tradicijas, parodė senovinius buities rakandus. Kiekvienam buvo suteikta nepakartojama galimybė pačiam suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savo duonos kepalėlį – pagranduką. Kol kepė duonelė, vaikučiai ne tik smagiai leido laiką sodybos kieme, žaidė įvairius senovinius žaidimus, bet dar spėjo aplankyti kalvę bei audinių ekspoziciją. Su džiaugsmu atradę dar šiltą, tik iš krosnies ištrauktą, savo rankytėmis suformuotą duonelės kepalėlį, visi sėdome į autobusą ir keliavome namų link. Pakeliui aplankėme Puntuko akmenį, mokiniai prisiminė jo atsiradimo istoriją. Na, žinoma, ir nei vienas neliko abejingas pasivaikščiojimu Lajų taku. Kelionė buvo netrumpa, tačiau pilna įspūdžių ir  gerų emocijų. Pasak vaikų, tai pati geriausia stovyklos diena!

Pradinio ugdymo mokytoja Danguolė Zubieliauskienė

                 

PASKUTINĖ STOVYKLOS DIENA

    Paskutinę stovyklos dieną mokiniai vyko į Jonavos krašto muziejų, kur dalyvavo edukacijoje „Medžio kultūra – „vilkelio“ gamyba“. Mokiniai susipažino su senoviniais vaikų žaislais, kuriais kažkada žaidė ir  mūsų seneliai: tekinti ir išdrožti vilkeliai, švilpynės, tarškynės, išardomi mediniai galvosūkiai ir kt. Su jais vaikai galėjo ir pažaisti. Susipažinę su senovinių žaislų istorija, tradicijomis, ornamentų simbolika, dekoravo savo senovinį žaisliuką – medinį „vilkelį“, kurį parsivežė ir į namus.

Pradinio ugdymo mokytoja Lina Rugienienė

 

VAIKŲ MINTYS APIE STOVYKLĄ

Sėkmingai baigėsi vaikų vasaros poilsio stovykla „Atrandu ir išbandau“. Visos idėjos ir sumanymai buvo įgyvendinti. Vaikai dalyvavo įvairiose veiklose, lavino pažintinius, kūrybinius, atsakomybės gebėjimus. Štai   šauniųjų  stovyklautojų įspūdžiai:

Man labai patiko keliauti. Susipažinti su senoviniais daiktais ir kurti naujus daiktus. Maistas buvo labai skanus. (Jaunius)

Man patiko Anykščiuose. Dar patiko, kai iš šiaudų gaminau girliandą ir iš storų siūlų pyniau padėkliuką. (Arijana)

Buvo labai įdomu, kai važiavom į Anykščius. (Kajus)

Patiko rąstinis namas ir valgyti. (Airidas)

Ši stovykla buvo smagi! Be galo man patiko. Patiko keliauti. Stovykla nuostabi ir nuostabios mokytojos! (Austėja)

Stovykla man patiko. Labiausiai – kelionės. (Nojus)

Man patiko duoną kepti ir važiuoti autobusu į keliones. (Ieva)

Džiaugiuosi, kad galėjom eiti Lajų taku. (Deividas)

Man labiausiai patiko Anykščiuose kepti duoną. Ir dar Kėdainių krašto muziejuje, nes pamačiau seniau  naudotus daiktus. (Gustas)

Pirmą kartą man patiko žaisti mediniais žaislais. (Viktorija)

Man labai patiko prie Puntuko akmens ir kopti į apžvalgos bokštą. Maistas buvo skanus. (Daina)

Stovykla man patiko. Patiko kepti duoną ir meduolį. O nepatiko iš siūlų daryti vazą. (Arnas)

Man patiko Lajų tako bokštas. (Justas)

Labiausiai laukiau kelionės į Anykščius ir džiaugiuosi, kad ten viską pamačiau. (Gabija)

Man patiko, kai kepėm dešreles. (Austėja)

Anykščiuose man patiko viskas. (Ignas)

Man patiko važiuoti į keliones. (Milvidas)

Visur buvo įdomu, smagu ir linksma. (Rugilė)

Man patiko keliauti, nes daug pamačiau. (Andrėja)

Patiko Anykščiuose kepti duoną. (Danielius)

Man patiko visos stovykloje praleistos dienos, bet labiausiai – kepti duoną ir vaikščioti lajų taku. (Urtė)

Man patiko ekskursijos. (Arminas)

Pirmą kartą buvau nustebinta, kai apžiūrėjau medžio dirbinius. Muziejų eksponatai įspūdingi! O šiaip, viskas buvo nuostabu. (Ugnė)

Man patiko Lajų takas ir bokštas. Dar labai patiko kepti meduolius ir duoną. (Andrius)

Man patiko važiuoti į Anykščius ir daryti Ramygaloje girliandas. (Osvaldas)

Patiko, kad nuvažiavome prie Puntuko akmens. Jis labai didelis! (Liepa)

Man patiko, nes pirmą kartą keliavau tiek daug. (Aidas)

Labai patiko žaisti senovinius tautinius žaidimus. (Darius Deividas)

Stovyklos vadovė Zinaida Kleivienė

Bendrinti: