PROJEKTAI – Šėtos gimnazija

„KŪRYBINIŲ PARTNERYSČIŲ” PROGRAMA ŠĖTOS GIMNAZIJOJE

„Kūrybinės partnerystės“ – tai unikali pokyčius mokykloje inicijuojanti kūrybiško mokymo programa, kuri buvo vykdoma Šėtos gimnazijoje šiais mokslo metais. Projekto metu buvo diskutuojama apie mokymosi procesą, tyrinėjama, kokiomis sąlygomis vaikai geriausiai mokosi, kas juos motyvuoja, kaip ir kada tampa atsakingi už savo mokymąsi, ieškoma kūrybiškų būdų įvairiems mokyklos iššūkiams spręsti.

Šėtos gimnazijoje vyko susitikimai su kūrybinių partnerysčių atstovu, aktoriumi Justu Terteliu. Mokymų tikslas buvo spręsti mokykloje egzistuojančias problemas, skatinti kūrybiškumą bei nuoširdų mokytojų ir moksleivių bendradarbiavimą. Užsiėmimų metu mokėmės pažinti save, suprasti, kas patinka, kokios vertybės, norai, gyvenimo siekiai, atrasti savo svajonių profesiją, studijų kryptį. Gegužės 13-ąją pateikėme kūrybiškus savo pasirinktos profesijos pristatymus. Kiekvienas turėjo galimybę pasirinkti, kokiu būdu bei su kuo nori dirbti. Buvo pristatytos neurologo, policininko, odontologo, maisto technologo bei kitos profesijos. Paskutinio susitikimo metu moksleiviai vaidino, pristatė savo kurtus video filmukus, demonstravo skaidres, perteikė asmeninę patirtį bendraujant su pasirinktos profesijos atstovais. Tai sužavėjo mokytojus bei pristatymus stebėjusius mokinius. Po demonstracijų vyko ,,Kūrybinių partnerysčių‘‘ programos įgyvendinimo apžvalga, kurios metu mokiniai bei pedagogai išsakė svarbiausias mintis bei pastebėjimus, išreiškė susikaupusias emocijas.

,,Kūrybinių partnerysčių‘‘ projektas paliko didelį įspūdį visiems, jame dalyvavusiems. Vienuoliktokė Eigilė teigia, kad užsiėmimai jai suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, padėjo pažinti save, atrasti savo pašaukimą, polinkį, suprato, kad ne visada galima teisingai pasirinkti iš karto, kad nėra taip baisu ir blogai suklysti, pakeisti savo pasirinkimą. Gimnazistė Julija sakė: „Kūrybinės partnerystės- tai tarsi džiaugsmo ir nuostabių akimirkų gurkšnis. Šio projekto metu tapau laisvesnė ir supratau, kad svarbus yra žmogaus dvasinis pasaulis, kad reikia džiaugtis tuo, ką turiu dabar. Užsiėmimai su Justu praturtino, net sustiprino norą eiti į mokyklą.“ Dovilė: „Šiame projekte man patiko tai, kad susidraugavau su savo klase ir sužinojau daug naujo apie juos. Žinoma, patiko tai, kad pažinau labai įdomius žmones, kaip Vida ir Justas. Šis projektas man davė pakankamai daug: jo metu pažinau save, kokia esu, kokių tikslų pasiekti noriu. Džiaugiuosi, kad būtent mūsų klasei buvo skirtas šis projektas.“

Ši programa padėjo suprasti kūrybiško mokymosi svarbą, įgyta patirtis bus panaudota pamokose bei kitose gimnazijos veiklose.

Karolina Kužmarskytė,

Modesta Raziūnaite, III klasė

PROJEKTO „LYDERIŲ LAIKAS 2“ DALYVIŲ SUSITIKIMAS AKADEMIJOS GIMNAZIJOJE

Kovo 27d. Kėdainių rajono Akademijos gimnazija pakvietė projekto „Lyderių laikas 2“ dalyvius į renginį „Pažink savo kraštą – Akademijos miestelį“. Susitikime dalyvavo Atžalyno, Šėtos bei Šviesiosios gimnazistai, Juozo Paukštelio, Ruklos Jono Stanislausko (Jonavos raj.) , Aušros sveikatinimo ir sporto mokyklų atstovai.

Mokiniai draugiškai susibūrė į mišrias komandas, gavo užduotis ir iškeliavo į įvairias Akademijos miestelio vietas. Kultūros centre buvome supažindinti su centro veikla. „Dotnuvos projektuose“ bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos filiale sužinojome apie įmonės teikiamas žemės ūkio paslaugas ūkininkams. Ypač įdomu buvo klausytis apie eksperimentinio ūkio auginamus augalus. Lietuvos žemdirbystės institute klausėmės pasakojimo apie instituto istoriją, pabuvojome moderniose laboratorijose. Taip pat lankėmės ir katilinėje, kuri šildo Akademijos gimnaziją ekologišku kuru.

Surinktą informaciją apie Akademijos miestelio įmones renginio dalyviai kūrybiškai perteikė savo pristatymuose, pasidalino įspūdžiais, patirtais pažintinių ekskursijų metu. Pristatymų metu svečius džiugino tądien debiutavusi Akademijos gimnazistų grupė.

Aistė Augaitė, III kl.

KŪRĖJAI MENININKAI APIE KŪRYBINES PARTNERYSTES

Šalies mokyklose keičiasi pamokos: jas veda aktoriai, režisieriai, interjero dizaineriai, skulptoriai

„Per užsiėmimus su mokiniais ir mokytojais griūva formalus bendravimas, nuslūgsta įtampa, visi atsipalaiduoja“, – sako aktorius Darius Petkevičius, antrus metus dalyvaujantis mokykloms skirtame projekte „Kūrybinės partnerystės“. Nuo vasario pradžios jis ir kino, teatro, dizaino, architektūros, dailės, mados, kitų sričių kūrėjai 97-ose Lietuvos mokyklose pritaikys kūrybiško mokymosi metodus.

Anot Mildos Laužikaitės, „Kūrybinių partnerysčių“ vadovės, projekte dalyvaujantys menininkai, mokslininkai ir kitų sričių profesionalai kartu su mokytojais ieško būdų, kaip įprastus dalykus mokytis kitaip.

„Režisierius, dailininkus ir kitus kūrybos profesionalus mes vadiname kuriančiais praktikais. Jie mokyklose atlieka kūrybiškumo ambasadoriaus vaidmenį. Pavyzdžiui, kartu su vaikais kurdamas spektaklį, režisierius padeda turtinti jų žodyną, o geologas, atliekant vaikams specialius judėjimo pratimus, parodo, kaip formuojasi kalnai. Kūrybos praktikai parodo, kaip galima kūrybiškai naudoti pamokos laiką, klasės ir mokyklos erdves, kokiais būdais įmanoma skatinti vaikų mokymasi, domėjimasi”, – sako M. Laužikaitė.

Antrus metus „Kūrybinių partnerysčių” programoje dalyvaujantis aktorius D. Petkevičius pasakoja, kad bendravimas su žmonėmis yra jo, kaip aktoriaus, duona, o darbas mokyklose jam suteikia progą susitikti su skirtingais žmonėmis – tiek amžiumi, tiek charakteriu. „Dirbdamas mokyklose pasitelkiu teatro principus. Su mokiniais ir mokytojais mokomės scenos judesio, scenos kalbos, improvizacijos. Pastebiu, kad pakanka labai nedaug, pavyzdžiui, žvilgsnio, paprasto bendravimo, kad mokykloje pradėtų vykti pokyčiai”, – sako aktorius, dirbantis Pakruojo rajono Balsių pagrindinėje mokykloje.

„Kūrybinių partnerysčių” projekte dalyvauja ir drabužių dizainerė Jolanta Rimkutė. Anot jos, šis projektas jai leidžia pamatyti, kokia karta auga, ko ir kaip vaikai mokosi, su kokiais sunkumais susiduria. Per dvejus metus kurianti praktikė įgyvendino ne vieną projektą. Pavyzdžiui, mokykloje, kuri turėjo daug laisvos erdvės, kūrė tylos zoną, į pamoką įvedė tylos ritualą. Šiais metais Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje Jurbarko rajone su mokytojais ir mokiniais kurs alternatyvias erdves, kuriose galės vykti netradicinės pamokos. „Su kiekviena mokykla ir klase dirbama skirtingai. Štai su dešimtokais kalbamės apie savęs formavimo galimybes, karjerą. Apie tai, kuo jie bus ateityje, kokios profesijos sieks. Matau, kad vaikai bijo ateities, nėra jos susikūrę. Diskutuojame apie tai”, – mintimis dalinasi J. Rimkutė.

Antrus metus savo kūrybiniais gebėjimais mokyklose dalinasi ir interjero dizaineris Dovas Serapinas. Jis projektuoja ir su mokiniais bei mokytojais kuria įvairias poilsio, informacijos erdves. Praktikas teigia, kad dažnai prireikia ir jo ne tik kaip dizaino atstovo žinių. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje jis taikė „šalto dušo” principą.

„Atėjau į klasę ir pradėjau labai atvirai pasakoti, ką veikiu, kaip sukūriau šeimą, kaip sukasi mano gyvenimas, kas man aktualu, kaip dirbu. Vaikams tai suveikė kaip motyvacija patiems galvoti apie savo ateitį. Jie pradėjo manęs klausinėti, ką pasirinkti mokytis, ką toliau daryti”, – prisimena D. Serapinas. Šiuo metu Krašuonos progimnazijoje (Utenos raj.) ir „Juventos” gimnazijoje (Vilnius) dirbantis D. Serapinas teigia, kad svarbu kurti erdves, kur vaikai atsiskleistų, galėtų reikštis, skelbti idėjas, kur matytųsi jų darbai. Anot praktiko, svarbu, kad mokykla pamatytų, jog gali augti, judėti į priekį.

Šiais metais tarp kuriančių praktikų yra kino režisieriai Giedrė Žickytė, Kristina Buožytė, Andrius Blaževičius, rašytoja Ilzė Butkutė, aktorius Paulius Tamolė, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė-Diena ir dar daugiau nei 100 kūrybinio sektoriaus atstovų.

„Kūrybinių partnerysčių“ programoje jau dalyvavo apie 4 tūkstančiai Lietuvos moksleivių – nuo pirmokų iki dvyliktokų. Projektą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.

Daugiau informacijos:

Kėdainių regiono kuratorė

Jurgita Verseckaitė

www.kurybinespartnerystes.lt

PROJEKTO „PARIBIO ATLANTIDA“ DALYVIŲ SUSITIKIMAS KĖDAINIUOSE

Šių metų spalio 31 – lapkričio 5 dienomis Kėdainiuose vyko antrasis projekto „Paribio Atlantida – valstybių sienas kertantis kultūrinis kelias“ susitikimas. Šįkart mes turėjome priimti svečius iš Kaliningrado ir Lenkijos. Visa veikla buvo sukoncentruota į Kėdainių krašto istoriją bei kultūrą. Pagrindinis šio projekto tikslas yra parengti turizmo vadovą – knygą, pristatančią Kėdainių, Seinų ir Kaliningrado kraštus.
Taigi pirmąjį vakarą mes, moksleiviai iš Šviesiosios, Atžalyno ir Šėtos gimnazijų, užsienio draugams papasakojome apie savo pomėgius. Vėliau visi kartu žaidėme įvairius žaidimus, kurie padėjo prisiminti visų projekto dalyvių vardus. Antrąją dieną mūsų laukė ekskursija po Kėdainius, kurios metu buvo aplankytos svarbiausios kultūrinės ir istorinės miesto vietos ir pastatai. Archeologas Algirdas Juknevičius, kuris mūsų miestą tyrinėja jau daugiau kaip 20 metų, papasakojo apie Kėdainių archeologiją.
Kitą dieną keliavome po Kėdainių rajoną, lankėmės 1863 metų sukilimo muziejuje Paberžėje, Šventybrasčio bažnyčioje, Tėvo Stanislavo namuose ir Šeteniuose – Česlovo Milošo gimtinėje. Ten Małgorzata Sporek-Czyżewska, šio projekto vadovė, plačiau papasakojo apie rašytoją Č. Milošą, jo knygą „Isos slėnis“, aptarė tautų toleranciją. Pasak jos, seniau viskas buvo daug paprasčiau ir niekam nerūpėjo, kokios tautos yra žmogus, tačiau istorija pakeitė požiūrį – po įvairių karų ir konfliktų nesantaika didėjo. ,,Bet mes galime visa tai pakeisti, – pabrėžė vadovė, – juk šis projektas ir skirtas kelių tautų bendravimui.“
Kitos dvi dienos buvo skirtos meno užsiėmimams. Buvo neapsakomai smagu šokti lietuvių liaudies šokius ir žaisti žaidimus. Visą vakarą Daugiakultūriame centre kartu su folkloro ansambliu „Jorija“ šokome ir dainavome. Svečiai iš kaimyninių šalių taip pat švytėjo džiaugsmu, trypdami lietuvių liaudies dainų ritmu. Meno dirbtuvėse mes drožinėjome kryžius. Per dvi dienas pavyko sukurti daug nuostabių, įvairiausiais raštais ir technikomis margintų kryžių. Taip pat mes gaminome karpinius, Kėdainių miesto vaizdus bandėme atkurti veldami ir darydami antspaudus. Pedagogas Vytautas Toleikis trumpai papasakojo apie žymių žmonių sąsajas su Kėdainių kraštu. Kalbėdamas apie literatūrą Toleikis sakė, kad, norint suprasti kūrinį, reikia surasti kokį nors ryšį su juo. Jeigu mes jo nerasime, tai tada supratimas bus tik suvaidintas.
Paskutinę dieną vyko viktorina, kuri įtvirtino sukauptas žinias apie mūsų kraštą. Po jos sekė protų mūšis apie visas tris šalis. Daugiakultūriame centre surengta mūsų sukurtų darbų paroda.
Džiaugiuosi, kad Kėdainiai užsienio draugams įsimins kaip malonus, ramus ir be galo gražus miestas. Tai buvo turiningai praleista savaitė, suteikusi daug žinių, kurias mes panaudosime kurdami knygą apie Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos kraštų istoriją ir kultūrą.

Karolina Kužmarskytė, III klasė

PROJEKTAS ,,PARIBIO ATLANTIDA“ IR IŠVYKA Į LENKIJĄ

Šią vasarą kartu su Kėdainių gimnazistais aš ir Gabrielė Nagevičiūtė viešėjome Lenkijoje, nes dalyvaujame tarptautiniame projekte ,,Paribio Atlantida – pasienio kultūrinis kelias“. Tai Lenkijoje esančio „Paribio“ fondo inicijuotas projektas, kurio metu trijų šalių – Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos – moksleiviai, dalyvaudami įvairiausiose veiklose, stengiasi atrasti ir atkurti bendrumą tarp šių šalių. Pasirinktas simboliškas pavadinimas, juk Atlantida – tai civilizacija, kuri nuskendo ir liko pamiršta. Panašus ir šių trijų šalių likimas: kadaise jas vienijo bendra istorija, papročiai ir kultūra…
Projektas prasidėjo pavasarį. Tada mes kartu su Atžalyno bei Šviesiosios gimnazistais, vadovaujami Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus R. Žirgulio ir Daugiakultūrio centro vadovės bei Šėtos gimnazijos istorijos mokytojos A. Pečiulytės, aptarėme būsimus darbus, pradėjome studijuoti mūsų krašto istoriją ir ruoštis kelionei į kaimyninę šalį. O liepos mėnesio pradžioje kartu su vadovais išvykome iš Kėdainių ir po 3 valandų pasiekėme Krasnogrūdos dvarą, esantį Lenkijoje, netoli Seinų miestelio. Tą patį vakarą susipažinome su kitais projekto dalyviais iš Lenkijos ir Rusijos. Vėliau mūsų laukė daug kūrybinių dirbtuvių, kurioms vadovavo geriausi specialistai. Veiklos spektras buvo įvairus: keraminių skrynelių gaminimas, teatro etiudų kūrimas, tapymas, piešimas grafikos technika, fotografavimas, siuvimas, šviestuvų gamyba, bandymas atskleisti kaligrafijos paslaptis bei liaudiškų dainų mokymasis. Kiekvienos dienos pabaigoje vykdavo darbų pristatymai. Mokiniai kalbėjo apie Seinų, Suvalkų ir Augustavo kraštus, ten gyvenančius žmones ir jų tradicijas. Menininkai pasakojo apie savo gyvenimą bei kūrybą. Per 14 dienų mes ne tik dirbome, bet ir aplankėme garsųjį Vygrių vienuolyną, grožėjomės Lenkijos gamta, dalyvavome koncertuose, nuotraukų parodos atidaryme.
Norėčiau išskirti teatro užsiėmimus, nes kuriant svarbiausia buvo bendradarbiavimas, kuris leido geriau pažinti draugus iš kitų šalių. Tada pamatėme, kad mus jungia bendri pomėgiai ir interesai, panašios tradicijos. Kalbant vis dažniau skambėdavo frazės „aš taip pat“, „man irgi tai patinka“, „mes irgi taip darome“. Buvo gera, kad mus supo labai šilti ir geranoriški žmonės, visada pasiruošę padėti. Taip net ir sunkesni darbai virsdavo malonumu. Ši veikla atskleidė, kokie esam panašūs su savo kaimynais. Tokį ilgą laikotarpį gyvendami kartu dvare, esančiame netoli Krasnogrūdos, susidraugavome, todėl buvo sunku išsiskirti, tačiau guodė mintis, jog projektas dar nesibaigė ir visi dar kartą susitiksime rudenį, tik šįkart Kėdainiuose.

Karolina Kužmarskytė, III klasė

„KŪRYBINĖS PARTNERYSTĖS“ ŠĖTOS GIMNAZIJOJE

Šėtos gimnazija prisijungė prie projekte „Kūrybinės partnerystės“ dalyvaujančių mokyklų (jų daugiau nei šimtas). Tai Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms skirta programa, kurios tikslas – praplėsti ir praturtinti įprastą mokymosi procesą, ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą.

Mūsų mokykloje jame dalyvauja III gimnazinės klasės mokiniai. „Kūrybinių partnerysčių“ programa susideda iš kelių etapų: iš pradžių į mokyklą atvažiuoja agentas, kuris stebi mokinius ir jų aplinką. Vėliau jis analizuoja esančias problemas ir ieško menininko – kūrėjo, kuris galėtų padėti kūrybiškai jas spręsti. Tada atvyksta kūrėjas ir kartu su mokytojais bei mokiniais vykdo įvairias kūrybiškas veiklas.

Į mūsų gimnaziją atvyko agentė Vida Lipskytė ir menininkas Justas Tertelis. Taigi mes nusprendėme juos pakalbinti .

Kodėl nusprendėte dalyvauti „Kūrybinių partnerysčių“ projekte?

Vida Lipskytė. Esu teatro ir retorikos mokytoja, psichodramos vedėja ir dar dirbu įvairiuose projektuose. Esu trijų vaikų mama, kelių nuostabių žmonių draugė. Esu žmogus, kuris suprato, kad ,,gyvenime viskas daug paprasčiau…” Bandau tai paaiškinti ir kitiems, nes dažnai bijome, kad nesugebėsime ir net nepradedame… Esu smalsi. Labai smalsu pabandyti kažką naujo. Suprantu, kad rutiną susikuriame patys. Projekte kaskart kažkas naujo, netikėto, neįprasto. Pavargsti, bet tikrai verta!

Aš esu Justas Tertelis. Pagal išsilavinimą – aktorius ir režisierius, dar galėčiau pridėti, kad rašau tekstus teatrui ( tad esu dramaturgas), kuriu dainas, jas atlieku. Esu jauno teatro – Teatro laboratorijos ,,Atviras ratas”- vienas iš įkūrėjų. Vaidinu taip pat ir „Keistuolių” teatre. Projekte dalyvauti mane pakvietė, pasirodė įdomu. Švietimas, edukacija ir kūrybiškumas jau seniai mane intrigavo ir masino, todėl kai gavau pasiūlymą dalyvauti „Kūrybinėse partnerystėse” ,nedvejodamas sutikau. Ir tuo esu labai patenkintas.

Projekte dirbate su jaunimu. Kuo jus žavi toks darbas?

V.L. Turiu spalvingą gyvenimišką patirtį, jau galiu būti mokytoja patirties perdavimo prasme. Aš nepamiršau, kaip sudėtinga būti jaunam. Nesąmonė, kad ,,mūsų laikais” viskas buvo kitaip – jausmai, nesusikalbėjimas, išdavystės ir meilė buvo — viskas buvo… Žaviuosi jaunais žmonėmis.

J.T. Kaip keista, bet aš save vis dar priskiriu prie jaunimo. Nors man jau 32 metai, bet jaučiuosi jaunas, nes vis dar mokausi, vis dar daug ko nežinau, vis dar abejoju ir ieškau. Visa tai ir žavi dirbant su jaunais žmonėmis, kad yra galimybė tiek jiems, tiek man daug ką sužinoti ir išmokti. Tai kūrybinis darbas ir man tai patinka.

Kaip jūs įsivaizduojate kūrybišką mokyklą?

V.L. Visų pirma, tokioje mokykloje ,,viskas daug paprasčiau” – nėra bereikalingų įtampų, kurias sukelia nepagarba, nepasitikėjimas, nesusikalbėjimas, baimė būti kitokiam. Kūrybingumas atpalaiduoja nuo daugelio kompleksų tiek mokinius, tiek mokytojus ir jie gali pradėti kalbėtis kaip bendro mokymosi proceso partneriai, papildyti vieni kitus.

J.T. Kūrybišką mokyklą aš įsivaizduoju tokią, kuri išnaudoja savo unikalumą. Labai norėčiau, kad mokykla būtų tokia vieta, kurioje natūraliai norėtųsi sužinoti, išmokti, patirti. Mokykla, kurioje išmoktume mokytis kartu su mokytojais ir mokiniais.

Ką tikitės pasiekti ir įgyvendinti su Šėtos gimnazijos vienuoliktokais?

V.L Visų pirma, tai turi būti naudinga jums – ir ne tik dabar, bet ateityje. Kartu su praktiku Justu bandysime parodyti, kad ,,viskas daug paprasčiau”…

J.T. Dar sunku pasakyti, ką tikiuosi įgyvendinti. Dar tik pati pradžia. Vis pagalvoju, koks procesas mums ( ir man, ir mokiniams, ir mokytojams) būtų įdomus ir naudingas. Deja, bet šiame projekte tikrai didžioji dalis ,,projekto sėkmės” priklauso ne nuo manęs, o nuo mokyklos bendruomenės. Šėtos gimnazija paliko labai gerą įspūdį, todėl tikiuosi, kad ir pats procesas bus ,,pasiutusiai‘‘ kūrybingas, intriguojantis ir įdomus. Palinkėčiau mums visiems kūrybinio džiaugsmo ir drąsos.

Nors projektas tik įpusėjo, tačiau mokiniai džiaugiasi kūrybiškai praleistu laiku ir naujai įgyta patirtimi bendraujant su naujais žmonėmis. Jiems vis geriau sekasi išsakyti savo nuomonę ir bendradarbiauti su klasės draugais. Todėl tikimės, kad „Kūrybinės partnerystės“ išugdys jaunuolių pasitikėjimą savimi ir padės į mokslą žvelgti kūrybiškiau.

Karolina Kužmarskytė, III kl.